Viduriavimui ne

Viduriavimas: Ką turime žinoti?

Viduriavimas – itin nemaloni būklė, dažniausiai užklumpanti netikėtai, todėl neretai sukelianti nemenką stresą. Viduriavimas būna ūminis arba lėtinis. Abiem atvejais žmogų vargina tie patys simptomai – dažnesnis nei įprastai tuštinimasis skystomis, vandeningomis išmatomis, pilvo spazmai, skausmai. Skiriasi tik negalavimo trukmė: ūminis viduriavimas trunka iki 2 savaičių, lėtinis gali trukti ilgai, kaitaliotis su remisijos (ligos sustabdymo) epizodais. Kodėl užklumpa viduriavimas, kaip jį gydyti, o svarbiausia – kaip išvengti šios varginančios būklės?

Priežastys – virusai, bakterijos, parazitai

Dažniausia viduriavimo priežastis – infekcija, kurią sukelia virusai (dažnai – rota- ir norovirusai, kt.), bakterijos, parazitai. Paprastai viduriavimas susijęs su virškinamojo trakto veiklos sutrikimais, tačiau gali kilti ir dėl kitų, su virškinamuoju traktu nesusijusių ligų.
Ūminį viduriavimą dažniausiai sukeliama infekcijos, kurios į mūsų organizmą patenka su maistu dėl netinkamos higienos. Viduriavimo priežastimi gali tapti ir tam tikri vaistai (magnio preparatai, antibiotikai, kt.), operacijos. Lėtinio viduriavimo priežastis dažniausiai būna įvairios virškinamojo trakto ligos, pvz., dirgliosios žarnos sindromas, uždegiminės žarnyno ligos, Krono liga, opinis kolitas, kt. Sergant šiomis ligomis viduriuojama dėl to, kad sutrinka maistinių medžiagų pasisavinimas iš žarnyno.
Tačiau, kaip jau minėjome, viduriavimas kaip simptomas gali varginti ir sergant ligomis, kurios tiesiogiai nėra susijusios su virškinamojo trakto veikla, pvz., ūminio apendicito atveju, sergant hepatitu, dėl pervargimo ar emocinio streso, perkaitus saulėje. Šiais atvejais viduriuojama dėl to, kad pagreitėja žarnyno peristaltika (susitraukimai).

Žarnyno bakterijų pusiausvyros sutrikimas (disbalansas)

Kai virškinimas nesutrikęs, visas suvalgytas maistas perdirbamas greitai ir kokybiškai. Virškinimo metu maistas slenka išeinamosios angos link. Įvairiose žarnyno vietose vyksta įvairūs virškinimo proceso etapai. Plonajame žarnyne maisto medžiagos suskaidomos, paverčiamos junginiais, kurie įsiurbiami pro žarnų gaurelius. Storosios žarnos gleivinė yra be gaurelių. Jos liaukos gamina sultis, padedančias pašalinti iš organizmo nesuvirškintas maisto liekanas. Storojoje žarnoje įsiurbiamas vanduo, o kartu su juo ir mineralinės medžiagos. Sutrikus vandens įsiurbimui arba sustiprėjus žarnyno judesiams, žmogus pradeda viduriuoti.
Taigi virškinimo procesui įtakos turi maisto kiekis ir kokybė. Nesuvirškintas maistas nėra visiškai suskaidomas, pradeda rūgti virškinamajame trakte, todėl organizmas nori kuo greičiau jo atsikratyti. Dėl to taip pat gali atsirasti viduriavimas. Nekokybišku maistu galima apsinuodyti, jame gali būti bakterijų, parazitų.
Virškinimo procesų kokybę lemia ir virškinamojo trakto būklė. Viena vertus, įtakos tam turi kasos, skrandžio ir kepenų fermentų aktyvumas. Kita vertus, nuo žarnyno gleivinės būklės priklauso, kaip maistinės medžiagos bus pasisavinamos. Kai gleivinė yra pažeista, suvirškintos medžiagos pasisavinamos blogai. Įtakos turi ir žarnų peristaltika (susitraukimai). Kai žarnų judrumas sumažėja, gali kankinti vidurių užkietėjimas, kai padidėja – viduriavimas.
Svarbi vieta tenka žarnyno mikrobiotai. Žarnyne „gyvena“ gerosios žarnyno bakterijos ir blogosios bakterijos. Kai „gerųjų“ ir „blogųjų“ bakterijų pusiausvyra sutrinka, žūva „geroji“ žarnyno mikrobiota, sutrinka virškinimas. Tokia būklė vadinama disbioze.

Viduriavimas pavojingas, nes gali baigtis komplikacijomis

Viduriavimas – ne liga, o simptomas, kuris gali būti pavojingas dėl komplikacijų. Smarkiai viduriuojant netenkama daug skysčių, sutrinka jų ir elektrolitų (mineralinių medžiagų) balansas. Didelis skysčių netekimas pavojingas mūsų organizmui, ypač vaikams, nėščiosioms, nes gali sutrikti inkstų, širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemos veikla. Todėl viduriuojant svarbu greitai atkurti netektų skysčių ir elektrolitų kiekį. Itin pavojingas ūminis viduriavimas, kai per trumpą laiką netenkama daug vandens ir elektrolitų. Jei kartu žmogus dar ir vemia, skysčių ir mineralų prarandama dar daugiau. Vaikai ir kūdikiai yra ypatinga rizikos grupė.

Kaip gydomas viduriavimas?

Gydant viduriavimą svarbu šalinti jį sukėlusias priežastis. Taip pat imtis visų priemonių, kad galėtume išvengti viduriavimo komplikacijų. Ir galiausiai imtis priemonių, kad viduriavimo iškankintas organizmas greičiau atsigautų.

Svarbiausias viduriavimo gydymo uždavinys – atkurti prarastų skysčių ir elektrolitų balansą. Gydydamas bakterinės kilmės viduriavimą gydytojas gali paskirti vaistų nuo viduriavimo ar antibiotikų. Tačiau tiek bakterinio, tiek virusinio viduriavimo atveju, siekiant atkurti žarnyno mikrobiotą, rekomenduojamos gerosios bakterijos.

Nerimą keliantys simptomai

Jei yra bent vienas iš šių simptomų, vadinasi, yra rimta priežastis nedelsiant kreiptis į gydytoją:

  • kraujas išmatose,
  • gausios vandeningos išmatos, kai tuštinamasi daugiau kaip 15–20 kartų per parą,
  • gausios šviesios išmatos, kai kūno temperatūra žemesnė už normą,
  • kūno temperatūra pakilo iki 38 °C ir daugiau,
  • viduriuoja vaikas iki vienerių metų amžiaus ar garbaus amžiaus žmogus,
  • viduriavimas pasireiškia kartu su stipriais skausmais ir vėmimu,
  • nepaisant gydymo, viduriavimas tęsiasi ilgiau nei 3 dienas,
  • viduriavimas prasidėjo be aiškios priežasties,
  • pasireiškė dehidracijos požymiai (burnos sausumas, sumažėjęs šlapimo kiekis, galvos svaigimas).

Daug gerti, bet mažesniais kiekiais

Gana dažnai viduriavimas be jokių sunkesnių komplikacijų praeina per kelias dienas, todėl patartina pradėti nuo simptomų gydymo. Tai galite padaryti ir patys. Taigi jei ūminis viduriavimas sukelia nedidelį ar vidutinio sunkumo diskomfortą, svarbiausia yra gausiai gerti – nuo trijų iki keturių litrų per dieną. Gerti dažniau, bet mažesnėmis porcijomis. Gėrimuose turi būti atitinkamas kiekis cukraus, druskos ir kalio, kitaip organizmas negalės tinkamai absorbuoti vandens. Galima vartoti specialių rehidracijai skirtų druskų tirpalų, kurie normalizuoja ne tik sutrikusį skysčių, bet ir elektrolitų balansą. Galima elektrolitų tirpalą pasiruošti ir patiems. Tam reikia 0,5 l virinto vandens ištirpinti 1/2 arbatinio šaukštelio druskos ir 5 arbatinius šaukštelius gliukozės (dekstrozės). Po to įspausti vieno apelsino sulčių. Gerti rekomenduojama dažnai ir po truputį.

Ką gerti ir valgyti?

Viduriuojant pirmas 4–6 val. rekomenduojama nevalgyti, tačiau dažniausiai ir pats žmogus to nenori. Vėliau maistas turėtų būti švelnus, neaštrus ir neriebus. Badauti nepatartina, nes sulėtėja žarnyno gleivinės atkūrimas ir silpnėja organizmo apsauginės funkcijos. Tinka garuose pagaminti ar troškinti patiekalai, įvairios skystos vandenyje virtos košės – avižinės, grikių, ryžių, baltos duonos džiūvėsėliai, kt.

Rekomenduojami šie maisto produktai ir gėrimai:

  • gaiviuosiuose gėrimuose ir vaisių sultyse yra cukraus, o vaisių sultyse – ir kalio. Kiekvieną šių gėrimų stiklinę reikėtų praskiesti tokiu pat kiekiu vandens;
  • druskos galima gauti su sūriais šiaudeliais ar sultiniais;
  • valgykite bananus ir abrikosus, juose gausu kalio;
  • pirmosiomis dienomis po ūmaus viduriavimo priepuolio mažiau vartokite pieno produktų;
  • grįžkite prie įprastinės mitybos, kai tik atgaunate apetitą;
  • žarnyno mikrobiotai atkurti rekomenduojamos gerosios žarnyno bakterijos.

Viduriavimas ir jo profilaktika

Bet kokios ligos profilaktika – rizikos veiksnių šalinimas. Vienas galimų viduriavimo rizikos veiksnių ir infekcijų šaltinių – sugedęs maistas ir pastovėjęs geriamasis vanduo. Todėl svarbu šaltai laikyti greitai gendančius maisto produktus. Pvz., paukštiena, mėsa, žuvis, vėžiagyviai, jūros gėrybės, moliuskai turi būti laikomi žemesnėje nei 10 °C temperatūroje ir ruošiami atskirai nuo kitų maisto produktų. Paukštiena, mėsa ir žuvis turi būti tinkamai termiškai apdorota, t.y. gerai išvirta ar iškepta. Iš šviežios parduotuvėje ar turguje pirktos maltos mėsos patiekalus rekomenduojama gaminti tą pačią dieną, kai pirkote mėsą, o patiekalus, kuriuose yra žalių kiaušinių, tą pačią dieną reikia ir suvalgyti.
Taigi gana dažnai dėl užklupusio viduriavimo kalti esame patys: atėję iš lauko nenusiplauname rankų, kelionėje užkandžiaujame netinkamai laikytais produktais, geriame nevirintą vandenį ar koktelį su ledukais, egzotiškose kraštuose iš karto daug valgome neįprasto maisto, vaisių ir pan. Laikytis higienos priemonių ypač svarbu atostogaujant. Svečiose šalyse, kur organizmas susiduria su tokiais patogenais, kuriems mūsų imuninė sistema nėra pasirengusi, žarnyno infekcijos yra gana dažnos. Ne veltui viduriavimas vadinamas keliautojų liga. Taigi elementarios higienos priemonės, tinkamas maisto produktų laikymas ir paruošimas, dažniausiai gali padėti išvengti šios nemalonios būklės.

Į ką atkreipti dėmesį keliaujant?

Patarimai keliaujantiesiems, kad kelionėje neužkluptų viduriavimas:

  • plaukite rankas prieš valgį ir pavalgę, taip pat pasinaudoję tualetu;
  • vadovaukitės taisykle: jei nuo šviežių vaisių ar daržovių nėra galimybės nulupti žievelės, geriau visai tokių vaisių ar daržovių nevalgyti;
  • prieš gerdami vandenį jį virinkite arba pirkite geriamąjį vandenį buteliais. Atsargiai reikėtų vartoti ir šaldytą maistą, nepasterizuotus produktus, jūros gėrybes, žuvį, patiekalus su žaliais kiaušiniais;
  • kelionių vaistinėlėje visada su savimi turėkite gerųjų bakterijų.

Su antibiotikais susijęs viduriavimas

Antibiotikai gali sutrikdyti jūsų žarnyno mikrobiotos  pusiausvyrą ir sukelti viduriavimą. Gerosios žarnyno bakterijos žūsta nuo antibiotikų. Su antibiotikais susijęs viduriavimas pasireiškia iki 25 proc. jais gydomų pacientų. Dažniausia jo priežastis – blogosios bakterijos Clostridium difficile išplitimas. Su antibiotikais susijęs viduriavimas gali pasireikšti dažnu tuštinimusi skystomis ar vandeningomis išmatomis be jokių kitų komplikacijų arba sukelti storosios žarnos uždegimą. Kiti simptomai – tai pilvo pūtimas, skausmas, taip pat kiti funkciniai virškinamosios sistemos simptomai. Antibiotikų vartojimas gali sukelti grybelinę (candida) infekciją. Candida albicans ir kiti mieliagrybiai – tai ne bakterijos, o eukariotinės ląstelės. Eukariotinės ląstelės yra nejautrios antibiotikams. Įprastomis sąlygomis sveika žarnyno mikrobiota neleidžia daugintis mieliagrybiams. Kai vartojant antibiotikus išnaikinamos ir susilpninamos gerosios žarnyno bakterijos,  mieliagrybiai gali greitai daugintis ir išplisti. Candida albicans mieliagrybiai gali būti susiję su įvairiausiomis lėtinėmis infekcijomis, taip pat yra lėtinio nuovargio sindromo atsiradimo priežastis. Net ir nustačius grybelinę infekciją, organizmui labai sunku ją įveikti.

Jei vartojate antibiotikus – nuo pat pirmos dienos vartokite gerųjų bakterijų Lactobacillus reuteri (L.reuteri)

Mokslinėje literatūroje, kaip labiausiai ištyrinėtas ir patvirtintas, yra išskiriamas probiotikų antibakterinis poveikis (prieš bakterijas, prieš viduriavimą ar infekcijas). (R. Pandey, R. Naik, V.Vakil, “Probiotics, prebiotics and synbiotics – a review”. Journal Citation Reports (IF) – 2.203). Dar daugiau, čia rašoma, kad įvairiuose moksliniuose tyrinėjimuose atrasta ženkli probiotikų įtaka alergijoms, vėžiui, kvėpavimo ir  šalinimo takų infekcijoms, imuninės sistemos moduliavimui, toksinų patekimo į organizmą blokavimui, netgi senėjimui, bei tokioms ligoms kaip autizmas, osteoporozė, 2 tipo diabetas. (R. Pandey, R. Naik, V.Vakil, “Probiotics, prebiotics and synbiotics – a review”. Journal Citation Reports (IF) – 2.203).

Kitame moksliniame tyrime, aklas, placebu kontroliuojamas klinikinis tyrimas vertino kaip kas dien vatojama bakterija Lactobacillus reuteri  (L.reuteri) gali padėti sumažinti antibiotikų sukeltus šalutinius poveikius, kuomet vaikai buvo gydomi antibiotikais nuo Helicobacter pylori bakterijos: tirta 40 vaikų, 3-18 metų amžiaus, kuriems diagnozuota bakterija Helicobacter pylori. Vaikams su H. pylori infekcija 10 dienų antibiotikų kurso metu ir 10 dienų po kurso buvo duota L. reuteri bakterijų, kitai grupei – placebo. Vertinanat klinikinio tyrimo rezultatus po 10 dienų, L.reuteri  grupėje ženkliai sumažėjo besiskundžiančių skausmu epigastriumo srityje (15 % vs. 45% placebo grupėje) bei tuštinimosi sutrikimais (10% vs. 40% placebo grupėje). Vertinant tyrimo rezultatus po 20 dienų, vaikams, kuriems duota Lactobacillus reuteri (L.reuteri), susilpnėjo arba išnyko šie šalutiniai reiškiniai: pilvo pūtimas, raugėjimas, epigastriumo srities sskausmas, tuštinimosi sutrikimai. Taigi vartodami antibiotikus vaistinėje įsigykite probiotikų, į kurių sudėtį įeina geroji bakterija Lactobacillus reuteri (L.reuteri).

Grafikas 1: Bakterija Lactobacillus reuteri (L.reuteri) sumažino šalutinius antibiotikų terapijos poveikius

grafikas3

Grafikas 2: Bakterija Lactobacillus reuteri (L.reuteri) sumažino dažniausiai pasitaikančius šalutinius poveikius, gydantis antibiotikais

 grafikas4

Mokslinės literatūros šaltinis: Lionetti E et al. (2006) Lactobacillus reuteri therapy to reduce side-effects during anti-Helicobacter pylori treatment in children: a randomised placebo controlled trial. Aliment Pharmacol Ther. 24:1461–1468. „Lactobacillus reuteri once daily reduced side-effects of antibiotics therapy for eradication of H. pylori in dyspeptic children”. „Alimentary Pharmacology & Therapeutics” ISSN 0269-2813. Journal Citation Reports (IF) – 5.727 (2014 m.).