Įrodytas bakterijos Lactobacillus reuteri (L. reuteri) priešuždegiminis, priešinfekcinis ir imuninę sistemą moduliuojantis poveikis

Kas yra imunitetas?

Imunitetas – labai sudėtinga sistema, kuri apsaugo organizmą nuo kenksmingų bakterijų ir virusų, įvairių ligų, ypač infekcinių ir vėžinių, šalina mirusias ar pakitusias organizmo ląsteles. Žodis „imunitetas“ kilęs iš lotynų kalbos (lot. immunitas) ir iš pradžių reiškė „laisvumą nuo ko nors“ (duoklės, mokesčių), ir tik vėliau jam priskirta reikšmė „laisvumas nuo ligos“.
Imunitetas – tarsi skydas, apsaugantis žmogaus organizmą nuo visko, kas svetima. Kai įsibrovėlis patenka į mūsų organizmą, jame pradeda gamintis specifiniai antikūnai, kurie, susijungę su antigenu (svetimšaliu-įsibrovėliu), jį blokuoja ir neutralizuoja. Be to, organizmas taip protingai sukonstruotas, kad labai gerai atskiria „savą“ nuo „svetimo“ ir kiekvienam svetimam antigenui sukuria jam skirtą antikūną.
Taigi imunitetui tenka sudėtingas uždavinys. Juk žmogus nuolat kažką liečia, uosto, įkvepia ar nuryja. Taip kartu su informacija apie mus supantį pasaulį gauname ir daugybę svetimų antigenų, kuriuos reikia kuo skubiau neutralizuoti. Todėl imuninė sistema ir imunitetas veikia nenuilstamai.

Imunitetas: mes jį „atsinešame“ ir „užauginame“?
Imunitetas skirstomas į įgimtą ir įgytą. Įgimtas imunitetas dar vadinamas paveldimu. Įgytas imunitetas skirstomas į pasyvų ir aktyvų. Pasyvus imunitetas taip vadinamas dėl to, kad pats organizmas antikūnų negamina, jis juos gauna iš kito žmogaus. Pasyvų imunitetą turi naujagimiai. Aktyvus imunitetas įgyjamas persirgus tam tikra infekcine liga arba pasiskiepijus nuo jos. Kitaip tariant, įgytas imunitetas būna natūralus (įgaunamas persirgus tam tikra liga) ir dirbtinis (susiformavęs nuo skiepų). Manoma, kad įgimtas imunitetas sudaro 60–65 proc., o įgytas 30–35 proc. bendro imuniteto dalies.
Kai imunitetas geras, jis laiku reaguoja į visus puolimus tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Tuomet žmogus būna sveikas. Tačiau metams bėgant ar dėl kitų priežasčių imunitetas gali nesugebėti susidoroti su žalingais virusais, kontroliuoti ir šalinti patologiškai pakitusias ląsteles. Tokiu atveju žmogaus organizme ima vystytis procesai, kurie skatina senėjimą, lėtinių ligų atsiradimą.

Imunitetas ir jo priešai
Vienas pagrindinių imuniteto priešų yra stresas. Neigiamai imuninę sistemą veikia ir užteršta aplinka, buityje naudojami chemikalai, prasta mityba, kurioje gausu įvairių priedų, pesticidų, konservantų, augimo hormonų, sunkiųjų metalų, blogi įpročiai – rūkymas, alkoholis.
Imunitetas silpsta ir nuo ilgo antibiotikų vartojimo. Beje, netaisyklingas antibiotikų vartojimas – didelė ne tik mūsų šalies problema. Manoma, kad Lietuvoje apie penktadalis žmonių antibiotikus vartoja nepagrįstai. Jie nori jais išgydyti ligas (gripą ar peršalimą, t.y. virusinės kilmės infekcijas), kurių antibiotikai neveikia. Užsiimdami savigyda ir pasiskirdami antibiotikų žmonės padaro dvigubą žalą. Pirma, jie nesigydo. Antra, vartodami antibiotikų nužudo naudingus mikroorganizmus, sutrikdo mikrobiotą. Kad imunitetas nusilpęs, sužinosite pagal šiuos požymius: greitesnį nuovargį, silpnumą, vangumą, mieguistumą arba, priešingai – nemigą. Jeigu dažnai sergate peršalimo, kvėpavimo takų ar kitomis ligomis, kurias gydytojai apibūdina kaip lėtines, tai irgi rodo, kad imuninė sistema pažeista. Taigi pasikartojančios infekcijos, negyjančios žaizdos, lėtinis viduriavimas, burnos, makšties pienligė, lūpų pūslelinė taip pat rodo, kad imunitetas šlubuoja.
Imunitetas silpnėja ir badaujant. Teigiama, kad jeigu per dieną su maistu gaunama mažiau nei 1 200 kcal, imuninė apsauga prastėja. Ypač nerekomenduojama tokių dietų laikytis peršalimo sezono metu. Kaip žinoma, pirmiausia peršalimo ligomis suserga nusilpę ir nutukę žmonės.

Imunitetas ir jo „draugai“
Kaip jau minėjome, stresas – didžiausias priešas. Todėl jo reikėtų vengti. Deja, visiškai jo išvengti vargu ar galima. Tačiau pasistengti padaryti taip, kad streso poveikis mūsų sveikatai būtų kuo mažesnis, įmanoma. Taigi imunitetui padeda tinkamai sureguliuotas darbo ir poilsio režimas. Tinka ilgas pasivaikščiojimas, masažas, meditacija, joga, relaksacijos pratimai. Žodžiu, kiekvienas turėtų pasirinkti, kaip tinkamai pailsėti ir atsipalaiduoti, nes pervargęs žmogus jautriau reaguoja į visas problemas. Sportavimas, reguliarus fizinis aktyvumas (pratimai po 30–45 min. bent 3–4 kartus per savaitę) ir grynas oras padeda imuninę sistemą išlaikyti nepažeistą. Miegoti rekomenduojama ne mažiau nei 7–8 val. per parą. Po įtemptos darbo dienos patariama 30–40 min. skirti veiklai, kuri teikia malonumo.
Visavertė turi būti ir mityba. Organizmas turi gauti vis jam būtinų medžiagų, o ypač vitaminų (C, B, E, kt.), mineralų (cinko, magnio, seleno, kt.), taip pat organizmui svarbios yra gerosios bakterijos. Daug naudingų medžiagų galima gauti su maistu, jei didelę raciono dalį sudaro vaisiai, daržovės, jogurto produktai. Tačiau šaltuoju metų laiku ar sveikstant po ligų, mineralai, vitaminai, gerosios bakterijos ypač rekomenduotini. Gerosios bakterijos – tai gyvi mikroorganizmai, priklausantys normaliajai (nekintamai) žmogaus mikroflorai ar sugebantys apsigyventi organizme.

Įrodytas bakterijos Lactobacillus reuteri (L. reuteri) priešuždegiminis, priešinfekcinis ir imuninę sistemą moduliuojantis poveikis

Duomenys apie probiotikų imunoreguliuojamąjį poveikį sukaupti tyrinėjant eksperimentinius kolito modelius. (Walter J. et al. Host-microbial symbiosis in the vertebrate gastrointestinal tract and the Lactobacillus reuteri paradigm. Proc natl Acad Sci USA. 2011;108:4645–4652.) Vėliau imunomoduliuojamasis L. reuteri poveikis įrodytas tyrimuose su žmonėmis. Laikinai kolonizavę mažąjį sveikų asmenų žarnyną, L. reuteri sukelia CD4+ limfocitų pagausėjimą jame. Mikrobų produkuojamos signalinės molekulės dalyvauja T limfocitų diferenciacijoje ir indukuoja T (reg) frakcijos proliferaciją, kurie stabdo imunines reakcijas, produkuodami antiuždegiminius citokinus. Manoma, kad laktobacilos veikia imuninę sistemą per makrofagus ir dendritines ląsteles. L. reuteri blokuoja prouždegiminių citokinų IL-12, IL-6, TNF-alfa indukciją dendritinėse ląstelėse. Veikdami per tam tikrus signalinius baltymus (DS-SIGN) dendritinės ląstelės membranoje, L. reuteri indukuoja jos diferenciaciją į T-reg limfocitus, produkuojančius IL-10 bei TGF-beta. Šie citokinai turi antiuždegiminį poveikį žarnyne ir kliniškai sumažina kolito reiškinius (17, 24). Panašus L. reuteri poveikis buvo stebimas makrofagams, lipopolisacharidų aktyvintiems monocitams iš sergančiųjų Crohno liga vaikų žarnyno. Tai yra sumažėja prouždegiminių citokinų (TNF-alfa) ir padidėja antiuždegiminių citokinų (TGF-beta, IL-10) produkcija.

Mokslinės literatūros šaltinis: R. Pandey, R. Naik, V.Vakil, “Probiotics, prebiotics and synbiotics – a review”. Journal Citation Reports (IF) – 2.203.