Kaip elgtis kolektyve, jei kolega pasigavo rotavirusinę infekciją?

Itin nemaloni būklė – viduriavimas, kaip ir skausmas, pažįstama kiekvienam. Medikų teigimu, viduriavimas yra toks pat dažnas negalavimas, kaip ir peršalimas. Viduriavimo priežasčių aibė, beje, jos turi ir sezoniškumo tendencijų, pvz., vasarą dažniau viduriuojama dėl apsinuodijimo maistu, o žiemą – dėl rota- ar norovirusinių infekcijų.

Kaip išvengti šios nemalonios ir dažniausiai netikėtai užklumpančios būklės? Kaip elgtis kolektyve, jei kolega pasigavo rotavirusinę infekciją?

Konsultuoja Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos pirmininko pavaduotoja gydytoja gastroenterologė doc. dr. Rūta Kučinskienė.

 

Ar viduriavimas yra liga?

Viduriavimas – ne liga, o daugelių ligų ar būklių simptomas. Dažniausiai pats savaime viduriavimas nebūna pavojingas, tačiau tai nereiškia, kad į jį nereikia kreipti dėmesio. Priešingai, tinkamai negydant viduriavimo, gali kilti rimtų ir gyvybei pavojingų komplikacijų. Kodėl žmonės viduriuoja? Kokios dažniausios šios nemalonios būklės priežastys?

Anot gydytojos doc. Dr. R.Kučinskienės, viduriavimas yra pats dažniausias virškinamojo trakto ligų, ypač infekcinių, simptomas. Viduriavimas, kaip žarnyno ligų uždegimo požymis, būdingas tiek ūminėms – dažniausiai infekcinėms ligoms, tiek lėtinėms – paprastai imuninėms, onkologinėms ar alerginės kilmės ligoms.

„Dažniausia viduriavimo priežastis – infekcijos. Infekcijos gali būti virusinės (pvz., rota-, noro- ir kt.) ir bakterinės kilmės (salmoneliozė, šigeliozė ir kt.). Virusinės žarnyno infekcijos, pasireiškiančios viduriavimu, būdingesnės vaikams ir mūsų šalyje dažniausiai diagnozuojamos šaltuoju metų periodu. Bakterinėms žarnyno infekcijoms plisti palankesnė vasara, vyraujant karštam orui greičiau genda maisto produktai, kelionių metu sunkiau laikytis higienos įpročių ir t.t.“, – viduriavimo priežastis pagal sezoną skirsto medikė.

Beje, pasak gydytojos gastroenterologės, pakankamai dažna viduriavimo priežastis – antibiotikai, kuriais, kaip žinoma, mūsų žmonės linkę piktnaudžiauti. Tiesa, dažniausiai šios kilmės viduriavimas, nutraukus gydymą vaistais, greitai praeina. „Kitos viduriavimo priežastys yra retos, būdingos specifinėms ligoms ir pasireiškia kartu su papildomais tų ligų simptomais (pvz., svorio netekimas, karščiavimas, kraujo ir ar kitų vaizdinių tyrimų pakitimai)“, – pažymi doc. dr. R.Kučinskienė.

 

Kai viduriuoja kolega…

Koks viduriavimo tipas būdingesnis suaugusiųjų kolektyvui ir kaip elgtis, kai kolega viduriuoja? Juk neiti į darbą nepavyks, o užsikrėsti labai nesinori? – klausėme medikės. „Kolektyvuose sparčiausiai plinta virusinės žarnyno ligos, nes jos perduodamos per nešvarias rankas. Jei kolektyve kas nors susirgo ūmine virusine žarnyno infekcija, kuri pasireiškia viduriavimu ir vėmimu, tuomet būtina griežtai laikytis higienos reikalavimų: plauti rankas ne tik pasinaudojus tualetu, bet ir prieš valgant, ir apskritai – kuo dažniau, tuo geriau. Virusinių žarnyno infekcijų virusai gali būti perduodami nuo sergančiojo kitam žmogui per buitinius daiktus, knygas, rašiklius, raktus, pinigus ir t.t. Kolektyve kontakto su sergančiuoju išvengti neįmanoma, todėl vienintelis būdas – saugoti save, t.y. nuolat plauti rankas“, – apsaugos nuo infekcinio viduriavimo priemones vardija pašnekovė.

Persirgus virusinėmis žarnyno infekcijomis, susidaro trumpalaikis imunitetas – keleri metai, todėl tuo metu pakartotinai nesusergama. Kita vertus, anot gydytojos, virusinių viduriavimo sukėlėjų yra labai daug, todėl tikimybė pasigauti kaskart skirtingą labai didelė, o ir nustatyti viruso rūšies dažniausiai yra neįmanoma.

 

Kada skubėti pas gydytoją?

Žmonių, kurie dėl menko negalavimo varstytų gydytojo kabineto duris, tikrai nėra daug. Priešingai, mūsų visuomenėje labiau paplitęs kitas žmonių tipas – kurie net ir esant reikalui pas gydytojus neskuba. Kada viduriavimas pavojingas ir kada patartina apsilankyti pas gydytoją?

Pavojaus simptomai – tai viduriavimas kraujingomis išmatomis, smarkus karščiavimas iki 38 °C ir daugiau, labai dažnas (daugiau kaip 15–20 kartų) per dieną tuštinimasis, kai viduriavimą lydi skausmas ir vėmimas, kai viduriuoja vaikai ar vyresnio amžiaus žmonės. Taip pat gydytojo kabinete reikėtų apsilankyti, jei viduriavimas nepraeina per 3 dienas.

 

Viduriavimas ir jo gydymas

Viduriuojant netenkama daug skysčių, todėl kai kamuoja ši būklė būtina daug gerti. Taigi, anot gydytojos doc. dr. R.Kučinskienės, viduriavimo gydymas ir yra netektų skysčių grąžinimas organizmui.

Kiek skysčių būtina išgerti viduriuojant, kaip apskaičiuoti jų kiekį? „Skysčių reikėtų gerti tiek, kiek jų išgeriama nesergant, plius dar tiek, kiek netenkama viduriuojant. Rekomenduojama gerti daug vandens ir arbatų (ypač mėlynių, juodųjų arbatžolių), tinka specialūs rehidratacijai skirti druskų tirpalai, kurie normalizuoja ne tik prarastų skysčių, bet ir elektrolitų (mineralinių medžiagų, cukraus) balansą. Taip pat galima vartoti absorbentų, kurie šalina viduriavimą sukeliančius veiksnius ir padeda greičiau sveikti“, – viduriavimo gydymą komentuoja gydytoja. Bakterinės kilmės viduriavimas gali būti gydomas antibiotikais.

Taip pat, anot medikės, esant gausiam viduriavimui, tikslinga nevartoti skaidulingo maisto, daug laktozės turinčių produktų (šviežio pieno), saldžių vaisių ir sulčių. Be to, anot doc. dr. R.Kučinskienės, būtina kuo anksčiau (ypač vaikams) pradėti vartoti probiotikų.

ĮRODYTAS IR IŠTIRTAS BAKTERIJOS LACTOBACILLUS REUTERI POVEIKIS INFEKCIJOMS IR VIDURIAVIMUI